Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų katalogai, IV tomas

Skirta Žalgirio pergalės 600 metų jubiliejui (1410–2010)

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų parodų katalogai, VI tomas

Tarptautinės parodos „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės... Sapiegos –valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“ katalogas, skirtas Sapiegų giminės istorijai. Akcentuojama Sapiegų valstybinė, teisinė, karinė veikla, mecenatystė ir kolekcionavimo tradicijos, išskirtiniai nuopelnai kultūrai ir menui. Leidinyje skelbiami išsamūs teminiai įvadiniai straipsniai bei eksponatų apibūdinimai.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų studijos, XXIV tomas

Profesorius Mečislovas Jučas 2016 m. švenčia savo 90-ąjį jubiliejų.

Šia knyga – tarptautiniu 25 mokslinių straipsnių rinkiniu – lietuvių istoriografijos klasiką, vieną žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojų pagerbia ir nuoširdžiai sveikina Profesoriaus kolegos, bičiuliai ir mokiniai, taip pat bemaž 250 šalies praeičiai ir paveldui neabejingų mokslininkų, kultūrininkų ir valstybininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš daugelio kitų Europos kraštų bei JAV.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų studijos, XXVI tomas

Viktorija Daujotytė – garsi lietuvių literatūros tyrinėtoja ir kritikė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto profesorė emeritė, monografijų, studijų, esė knygų, literatūros vadovėlių ir poezijos knygų autorė.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų studijos, XXVII tomas

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai yra vienas iš keturių nacionalinio muziejaus statusą turinčių Lietuvos muziejų. Savo veiklą pradėjo 2009 m., taigi gyvuoja mažiau nei dešimtmetį, tačiau jau gali didžiuotis didele ir įdomia muziejinių vertybių kolekcija. Eksponatų kaupimas, jų tyrimas ir viešinimas yra viena pagrindinių muziejaus funkcijų. Nuo 2009 iki 2015 m. muziejaus rinkiniai buvo papildyti net 78 512 eksponatų.

Lietuvos ir Italijos ryšiai atsispindi įspūdinguose materialiuosiuose paminkluose bei gausiuose rašytiniuose šaltiniuose, jie minimi ir aptariami daugelyje Lietuvos politinės, taip pat kultūros ir meno istorijos sintezių, studijų, straipsnių, katalogų, populiarių publikacijų. Tačiau iki šiol nebuvo bandoma plačiau apibendrinti šių glaudžių bei įvairiapusių istorinių ryšių tarp Italijos, kaip Renesanso ir Baroko epochų Europos politinio centro ir kultūros bei meno tradicijų gimtinės, ir Lietuvos, susikūrusios lotyniškosios ir bizantiškosios civilizacijų paribyje.

Knygoje "Lietuvos mūro istorija" nagrinėjama Lietuvos mūro architektūros statybos technikos istorija nuo seniausių laikų iki Pirmojo pasaulinio karo. 

Leidinyje spausdinamas „Pirmasis Lietuvos Statutas“ (1529 m.) anglų, lietuvių ir lotynų kalbomis. Tai ypatingos istorinės ir politinės svarbos dokumentas Lietuvai, Europai, pasauliui. Anglų kalba Statutas leidžiamas trečiąsyk. Tai, kad Lietuvos Statutas ilgai nebuvo išverstas į anglų kalbą, matyt, lėmė Lietuvos politinė situacija.

Pirmą kartą Statutas anglų kalba buvo išleistas tik 1976 m. Olandijoje, Leidene. Tai padarė JAV istorikas Karl von Loewe (The Lithuanian Statute of 1529. Translated and edited with an introduction and commentary by Karl von Loewe, Leiden, 1976).

Lietuvos herbas Vytis – sidabrinis raitelis raudoname skyde – skaičiuoja jau septintą šimtmetį. Tai vienas seniausių valstybinių herbų Europoje. XIV a. pabaigoje LDK valdovų antspauduose vaizduotas raito kunigaikščio portretas vėliau tapo kunigaikštystės herbu. Jis kaldintas ant monetų, graviruotas spauduose, pasirodė Vakarų Europos herbynuose. Vytis puošė valdovų antkapius, bažnyčių ir rūmų interjerus bei portalus, gobelenus, indus ir kitus valstybę reprezentuojančius daiktus.

Albume yra daugiau kaip 550 įdomiausių Vyčio atvaizdų – nuo seniausių monetų iki Sajūdžio ženkliukų.